Vilniaus viešoji centrine elektrinė 1903m.

1903 m. vasario 14 d. pradėjo veikti Vilniaus viešoji centrinė elektrinė. Iš pradžių ji dirbo tik piko valandomis, o dienos metu elektra buvo tiekiama iš akumuliatorių baterijos. 1904 m. Vilniaus gatvėse jau degė 189 elektros lemputės, prie elektros tinklo buvo prijungti 264 namai. Elektrinės katilai buvo kūrenami Donbaso anglimi, kuri iki 1940 m. iš geležinkelio stoties buvo vežama arkliais trisdešimčia vežimų, į kuriuos kraudavo po 1,5 t akmens anglies. Katilai ir mašinos buvo nuolat perkraunamos, dažnai gesdavo, trūko atsarginių dalių, tepalų ir remonto medžiagų.

Rekonstravus elektrinę ir skirstomąjį tinklą, elektrinė dirbo labai ekonomiškai. Augo ir elektros energijos gamyba. Tiesa, palyginus su Lietuvos miestais, vienam gyventojui elektros energijos teko labai mažai – 1923 m. – 27 kW, 1937 m. – 57 kW, arba 3 kartus mažiau, negu Šiauliuose, 4 kartus mažiau, negu Kaune ir 6 kartus mažiau, negu Klaipėdoje.

1963 m. pastačius Elektrėnų elektrinę, senoji Vilniaus miesto centrinė elektrinė prarado svarbą elektros energijos tiekimo sistemoje. 2000 m. AB „Lietuvos energija“ ir Vilniaus šilumos tinklai sudarė sutartį dėl Lietuvos energetikos muziejaus steigimo Vilniaus centrinės elektrinės patalpose.